tą vakarą

Nuvemtos palangės, per naktį išsivadėję psichoanalizės seansus primenantys pokalbiai, ne vietoje uždegta žvakė ir sudužusi taurė. Ruduo pilnas manęs ir aš paskendusi daugiabučių stogų begalybėje. It pristabdytas kinematografinis vaizdas kūliais verčiuosi medžių viršūnėmis ir paukščio skrydis tampa tik dar vienas dalykas, kurį jau padariau. Laukiu, kol kils audra ir liūtis kiaurai pramuš lubas. Reikia sušlapti, bet nežinau kaip. Reikia netikėtumų ir daugiau užmirštų tesybės aktų. Man reikia pabusti.
***

Žinai, tą vakarą nenorėjau būti viena. Miegojau iki penkių vakaro, kol sutemo. Skaudančia galva ir ištinusiu veidu nuėjau pasižiūrėti į vonios veidrodį. Reikėjo nuspręsti ką padaryti su savimi. Išsiploviau plaukus ir puošiausi. Tu man davei pakankamai laiko paslėpti savo trūkumus. Tik aš nežinojau, kur šie yra.  Jaučiausi beprotiškai pavargusi ir norėjau išgerti. Važiuodama klausiausi muzikos ir taip užsimiršau, kad, atėjus laikui, visai nesinorėjo išlipti iš troleibuso. Teko tavęs laukti. Nesijaudinau.  Nieko nesitikėjau. Sakei, tu vienišas katinas. Ir iškart atpažinau tave. Buvai toks lipšnus ir puolei apsikabinti. Mane išgąsdino toks artumas. Pastebėjau, kad esi žemesni už mane ir bėgi per perėją palikęs mane už nugaros. Nežinojai, kad mėgstu ramiai praplaukti pro gatves. Tą vakarą buvo kaip visuomet vėsu. Negalvojau, kad vėliau užmiršiu šį jausmą...