pasakykit kur esu

Svingerių klube buvo pernelyg nuobodu - vienos merginos krūtys ištisai tabalavo prieš mano veidą. Tuo metu galvojau tik apie tai kaip greičiau dingti iš čia. Mane ką tik tris sykius pabučiavo žemas juodaodis vaikinas. Tie bučiniai buvo kaip pirmoji meilė - svaigūs, kol ir aš pati apsvaigusi. Drebulys vis nepaliko mano kūno ir per tas kelias akimirkas aš jau spėjau sugalvoti planą, kaip su tuo vaikinu galėčiau pabėgti į svetimą šalį, susirasti darbą, miegoti paplūdimiuose ir aistringai mylėtis už širmos. Nebūtų taip, niekada. Aš tik svajojau, o jis mane grabinėjo. Visą tą laiką mąsčiau, kad elgiuosi nederamai, bet nieko su savimi negalėjau padaryti. Buvau apsvaigusi ne nuo alkoholio ar narkotikų. Mane apsvaigino noras nusidėti. Prieš jį aš buvau bejėgė. Vien dėl to, kad per ilgai tylėjau, vaikinas suprato ką slepiu. Man teko bėgti ir aš bėgau. Bėgau nuo visų savo viešų paslapčių...