Kai įkvėpimas užmiršta tavo namus…

Būna, reikia parašyti rašinį lietuvių kalbos pamokai, straipsnį vietinės reikšmės laikraščiui ar esė konkursui( su didele tikimybe išplėšti pergalę), tačiau išgėręs vienuolika puodelių kavos, dvi taures vyno, surūkęs visos savaitės cigarečių atsargas ir ištuštinęs šaldytuvą, prisėdi prie rašomojo stalo, su nenupasakojamu užsidegimu parašęs du žodžius(na gerai, tris sakinius), suvoki – nei šiąnakt, nei rytoj, nei po dviejų savaičių daugiau ir neparašysi. Nebent nevykusį pasiteisinimą kodėl neparašei to, ko reikėjo.

Ką daryti ir kaip būna...

Žmogus įvairialypė asmenybė. Visi daugmaž kūrybingi, todėl ir  įkvėpimo gali ieškoti pasitelkdami tiek savo fantaziją , tiek polinkį spontaniškiems nuotykiams, pavyzdžiui, trumpam mesti savo nereikšmingus darbus ir pabėgti į visiškai nepažįstamą šalies kampelį. Pagyventi. Išsimiegoti. Paflirtuoti su sėkme. Tikrai, kartais užtenka tik nežymaus ir trumpučio aplinkos pakeitimo, kad suvoktum, jog viskas tavyje tvarkoje ir tik baimė išsikelti tuo metu pernelyg sunkiai skambančias temas trukdo sukurti patį nuostabiausią, visų pasigėrėjimo vertą šedevrą.

Galima apgauti ir save , ir kitus. Užtenka būti sentimentaliuoju H. Humbertu iš V. Nabokovo ,, Lolitos“ ir atiduoti save praeičiai. Tuo atveju belieka išrausti senus, vaikystę primenančius stalčius ar paslaptingas pridulkėjusias komodas ir susirasti senus  sąsiuvinius, kuriuose guli neabejotinai vertingi, tuo metu mokytojų liaupsių sulaukę rašiniai, kurie skamba panašiai: ,,Knygos- tai langas į pasaulį“, „Emigracija – joks gėris“ , „Liudas Vasaris ir jo moterys“ ir t.t.

Kartais kyla klausimas, kas turi būti mūsų galvose, jei sugebėdavome išraityti tokius perliukus. Ne kas kitas, kaip įspraudimas į rėmus ir kitų temų nebuvimas. Jei jums lieptų pasirinkti ką gersite kavą ar arbatą, vargu ar pasirinksite sultis. Nebent būtumėte nemandagus svečias. Tiesą, sakant, čia slypi įkvėpimo šaknys. Truputis nemandagumo su savimi, arbatos puodeliu ar pabodusiomis mokyklinių rašinių temomis gali būti raktas į sėkmę. Pasvarstykime kuri tema jus labiau sudomintų: ,,Knygos- tai langas į pasaulį“ ar „ Knygos – užuolaida, neleidžianti matyti pasaulio“, „Emigracija – joks gėris“ ar „ Emigracija. Ir kas čia blogo?“. Kaip matote, kiek kitoks požiūris ar šablonus suardantis žodis gali trumpam išmušti iš vėžių. Ir jei jau skaitytojas neperskaitys jūsų teksto, galite neabejoti – pavadinimą prisimins.

Viskas slypi ne žodžiuose , o jų prasmėse. Apleidus mūzai neieškokite paguodos kabindamiesi už įprastinių ir visiems iki gyvo kaulo įsiėdusių temų. Fantazuokite nesivaržydami ir nesiekdami padaryti kitiems įspūdžio. Pirmiausia rašykite sau. Apie ateivių ir ožkų draugystę, apie galimybes kuo smagiau išvaistyti pinigus, apie jausmą, kai plikai nusiskuti galvą, ir, rodosi, vėjas išpūs visas smegenis.

Jei negalite pasirinkti sulčių, tai dar nereiškia, kad kažkas jums sutrukdys suplakti arbatos ir kavos kokteilį. Bandymas nesuderinamus dalykus sujungti į vieną ne visuomet veda į pergales, tačiau padeda pažinti save ir garantuoja mankštą smegenims. Nesivaržykite.