Trečiadienio beveik rytas

            Jaučiu kaip gerklėje šoka būsimas kosulys. Užgeriu jį paskutiniais kavos tirščiais. Bet paskęsta liežuvis grūdelių begalybėje, tik ne kosulys. Popierinių servetėlių kalnai - beveik meno projektas. Bet ne šiandien. Ir ne rytoj. Pats didžiausias projektas šiuo metu - aš pati. Ir mano pasimetimas, kai pavakariais atsikėlus nebeišeina suprasti savo buvimo perspektyvų ir svorio. Tarsi būčiau naktinis drugys, kurį bet kurią akimirką gali priploti šlepete. Arba su pasišlykštėjimu sutraiškyti pirštais. Dažniausiai renkuosi pastarąjį variantą.

                            ***
            Neišeina užmigti. Užsimerkiu ir mane apima baimė. Bijau, bijau, bijau. Bijau visko ir ypač to, kad galbūt nenugyvensiu tokio gyvenimo kokio noriu arba kuris man skirtas. Ir iš kur man žinoti?  Pasirinkimų begalybė, o kelias tik vienas. Norisi, kad jis būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis, o ne kaip girto sugrįžimo namo, kada suklupimai ir pailsėjimai autobusų sustojimuose tampa norma.

                                                                                          ***
Noriu užpildyti save muzika ir mėtinėmis pastilėmis. Ir kad dar kol kas nebūtų uodų. Taip gera, kai namuose tylu. Nėra musių. Nėra uodų. Tik katinas išvertęs rankinę lūpdažius ridinėja... Juk paryčiais kasnors privalo žaisti. Ir aš žaidžiu su savo siela ir norais.

***
  Ar dar vienas puslapis ar geras pusvalandis apmąstymų? Praktiškai taip pat sunku kaip rinktis tarp obuolių ir šokolado.

***
Galbūt keturios valandos miego, galbūt trumpiau. Atsikelsiu ir išmaudysiu save karšto dušo svaiguly. Tada liks tik keletas rytinių ritualų - kava, persirengimas, skubri knygų bei užrašų paieška. Galbūt kažką pamiršiu. Aš tik spėlioju. Tarsi laukiu kol kas nors paskambins į duris ir aš visai nenustebusi įsileisiu pasiuntinuką. O jis man pasakys "Štai, jūsų scenarijus". Tarsi aš būčiau primadona. Garsi aktorė.
Atsainiai peržvelgčiau ir eičiau gyventi to, kas užrašyta. Bet taip nebus. Aš pati turėsiu klysti sumaišydama kojinių spalvas, ir pati eilinį kartą keiksiuos kad pamiršau pagalvoti apie pusryčius. Ir vėl surasiu tūkstantį priežasčių dėl ko aš vienus dalykus darau, o kitus galvoju...

***
Bet kol kas man dar liko trupinėlis miego ir paskutinė cigaretė...