2015 m. kovo 24 d., antradienis

šiandien viskas

Mintyse jau seniai su kuprine ant pečių, seniai nebe namuose, seniai svetimų žmonių apsuptyje. O galbūt išvis viena ir jau gerus kelis mėnesius klaidžiojanti salų pakrantėmis, į kurias atšiauri jūra išmeta tik dvokiančias civilizacijos šiukšles. Aš irgi tokia pat civilizacijos šiukšlė, ko čia stebėtis.  Jau gerokai panaudota ir netinkama perdirbimui. Nesakau, kad man nepatinka mano kojos ar rankos, bet jos galėtų būti labiau nutrintos, subraižytos.  Kaip ir veidas, į kurį šiandien žvelgdama matau  nepažįstamą žmogų. Užkritę vokai, kurie suteikia rūstumo ir kietai sučiauptos lūpos - čia ne aš. Velniop, kaip atrodo iš šalies, bet čia ne aš. Nesijaučiu nei savo veidu, nei akimis, nei kūnu. Kartais nenoriu visu tuo rūpintis. Tai tarsi kokia primesta prigimtinė prievolė, nuo kurios nė vienas negali išsisukti.
Nieko nebesapnuoju, bet vis dar išmėtau šaukštelius. Nereikėtų klausti kuo šie abu dalykai susiję. Man patinka kurti teiginius, o ne jų interpretacijas. Patinka kurti save, bet neaiškinti. Aš lygiai tokia pati nepaaiškinama  kaip ir mane supantys žmonės. Geriausiu atveju vieni apie kitus galime tik spėlioti. Viena mergina pasakojo apie savo draugę, kuri nuolat keisdavo savo kaukes bei gyvenimo būdą priklausomai nuo to su kuo bendraudavo. Tokie žmonės išvis neužčiuopiami.
Į kavos puodelį pamerki akis ir eini pasivaikščioti namų stogais. Niekada negalėjai pakęsti kai viskas slenka ramia tėkme. Tokia nykuma ir ramybė tau būdavo tarsi tyla prieš audrą. Nesąmoningai ieškodavai būdų kaip viską sujaukti, nes chaosą pažinojai geriau nei užtikrintą tylą. Ir negali sau meluoti tikrosios prigimties - kartais lauki kol ji tau įkąs.
Klausai žmonių pasakojimų ir regi kaip jų gyvenimai atsispindi akyse. Ten vandenynai ir kalnai, upės ir tarpekliai. Vis stebiesi tokia kaita ir neriesi iš nekantrumo kada galėsi likti viena ir viską susidėlioti į vietas. O vakar įskaudinai žmogų ir dėl to nesijauti niekaip. O ką galima jausti, kai suvoki pamažu ardanti visas kadaise patvariai atrodančias draugystes. Tave kamuoja noras būti teisingai. Bet būti teisingai reiškia būti vienai. Kai kuriuose dalykuose tiesiog nėra pusiausvyros...

3 komentarai:

  1. Man skaudėjo, kai mano vaikinas paliko mane, norėjau, kad jis sugrįžtų. Man buvo perskaityta keletas liudijimų apie meilės burtų metimą, vadinamą dr. Ogala, kaip jis daugeliui žmonių padėjo per 48 valandas sugrąžinti savo buvusius meilužius. Nuoširdžiai aš tik galvojau, ar tai tikra ir ar šis vyras tikrai galėtų man padėti sugrąžinti savo mylimąjį, kurį aš taip myliu. Nusprendžiau su juo susisiekti, nes labai myliu savo vaikiną ir porą mėnesių buvome atskirai, man jo labai trūko. Aš bandžiau visomis kitomis priemonėmis jį susigrąžinti, bet negalėjau. Aš susisiekiau su Dr.Ogala ir jis man pasakė, kad mano buvęs asmuo grįš pas mane per kitas 48 valandas. Dr.ogala jį išleido, norėdamas sužinoti, kaip aš jį myliu ir norėjau. Ir atvėrė akis, norėdamas įsivaizduoti, kiek mes turime kartu. Mano buvęs žmogus vėl grįžo pas mane. Dabar rašydamas šį liudijimą su džiaugsmu širdyje. Aš esu pats laimingiausias žmogus žemėje, aš ir mano vaikinas gyvename laimingą gyvenimą, o mūsų meilė dabar yra stipresnė, nei kad ji buvo dar prieš jam išvykstant ir išsiskyrus su manimi. Visas ačiū Dr.Ogalai už per didelį darbą, kurį jis padarė dėl manęs, padėdamas man sugrįžti su buvusiu vaikinu. Norėčiau atsisakyti dr. Ogala el. Pašto adreso čia ir tikiuosi, kad pamatysite šį liudijimą ir susisieksite su juo, jei turite mylimąjį, kurio tikrai norite atgal.
    PAŠTAS: Drogala03@gmail.com ARBA
    SKAMBINKITE / „WHATSAPP“: +234749668119 .. AČIŪ ...

    AtsakytiPanaikinti

trumpai apie save

Kol smalsauju kaip gyvena 2015 metų išvakarėse Chet Faker kūrinius dainavęs, o vėliau ryte mane apžiūrėjęs būsimas gydytojas, prideginu kavą...